Pritaikyta neįgaliesiems          2014 m. lapkričio 1 d. / English version Didžiosios Britanijos vėliava

  
Teisės aktai
  • TM nuostatai
  • TM darbo reglamentas
  • TM ministro įsakymai
  • Teisės aktų projektai
  • Teisės aktai



  • Teisės aktai

    Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Ketvirtoji knyga. Daiktinė teisė
     
    4.82  Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė

    1. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. 2. Namo, buto ar kitos patalpos savininkas neturi teisės perduoti bendrosios dalinės nuosavybės, numatytos šio straipsnio 1 dalyje, savo dalies, taip pat atlikti kitų veiksmų, dėl kurių ta dalis perduodama atskirai nuo nuosavybės teisės į butą ar kitą patalpą, išskyrus atvejus, kai perduodama bendrąja daline nuosavybe esančio daikto, kuris gali būti ar, jį pertvarkius, galės būti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, dalis. 3. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. 4. Šio kodekso 4.79 straipsnyje nustatytos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai kitiems asmenims butų ir kitų patalpų, esančių namuose, savininkai parduoda bendrąja daline nuosavybe (palėpės, rūsio patalpos ir pan.) turimą visą ar ne visą dalį, priklausančią proporcingai jų turimai nuosavybės teise patalpai. Jeigu parduodama dalis bendrosios nuosavybės teise turimo daikto, kuris yra ar gali būti naudojamas tenkinant ne viso namo, o tik atskiroje jo dalyje (laiptinė ir pan.) esančių patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant name esančių patalpų savininkų teisių, tai apie dalies, turimos bendrosios nuosavybės teise, pardavimą turi būti pranešta toje namo dalyje esančių patalpų savininkams ir tik jiems leidžiama pasinaudoti pirmenybės teise ją pirkti. 5. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.
    Klausimai:
    Klausimas:
    Ar gali dvi daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) vykdyti savo veiklą partnerystės sutarties pagrindu? Susijungti DNSB susijungimo ar prisijungimo pagrindu bendrijoms yra labai sudėtinga ir nerealu. Mažos bendrijos negali efektyviai veikti, kaip taisyklė, dėl pirmininkų nekompetencijos ir pajėgumų stokos. Realus dalykas tinkamai valdyti ir prižiūrėti namų bendrą turtą yra kelių bendrijų susijungimas. Kaip tai geriau atlikti, kad neįsiveltumėme į sudėtingą reorganizacijos liūną?

    Atsakymas:
    Kelios daugiabučių namų savininkų bendrijos gali susijungti tik reorganizavimo būdu. Bendrijos kaip vienos iš galimos juridinių asmenų teisinės formos reorganizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos II dalies VIII skyrius „Juridinių asmenų pabaiga ir pertvarkymas“. Pagal Civilinio kodekso 2.97 straipsnio 2 dalies normą galimi šie juridinio asmens jungimo būdai: prijungimas ir sujungimas. Reorganizuojant bendriją visų pirma reikia parengti reorganizavimo sąlygas vadovaujantis Civilinio kodekso 2.99 straipsniu, jas viešai paskelbti, kaip nurodyta Civilinio kodekso 2.101 straipsnio 1 dalyje, ir pateikti juridinių asmenų registrui. Civilinio kodekso 2.96 straipsnyje nurodoma, kad juridinio asmens dalyviai arba valdymo organai praėjus ne mažiau kaip trisdešimčiai dienų nuo viešo paskelbimo apie reorganizavimo sąlygų sudarymą kvalifikuota balsų dauguma priima sprendimą reorganizuoti juridinį asmenį. Sprendimu dėl juridinio asmens reorganizavimo turi būti patvirtintos reorganizavimo sąlygos ir pakeisti ar priimti nauji steigimo dokumentai. Greta Civilinio kodekso antrosios knygos II dalies VIII skyriaus normų bendrijos reorganizavimą nustato ir šią teisinę formą reglamentuojantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (toliau tekste – „Įstatymas“). Tačiau aptariant bendrijos reorganizavimo galimybes reikšminga ne tik tai, kad ji yra juridinis asmuo. Mūsų manymu, ne mažiau reikšminga bendrijos esmė, nulemta jos, kaip juridinio asmens, įsteigimo ir veiklos tikslo. Juolab, kad ir teismų praktika pripažįsta bendrijos įsteigimo bei veiklos tikslo įtaką jos, kaip juridinio asmens, steigimui, valdymui bei pasibaigimui (pvz., LAT CBS teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis c.b. J. Maciukevičius v. GNSB – 736, Nr. 3K-3-706/2002, kat. 21.4). Reikėtų pastebėti, kad bendrijos paskirtį, visų pirma, apibrėžia Civilinio kodekso 4. 83 straipsnio 4 dalies norma. Šios normos esmę detaliai atskleidžia Įstatymas. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis bendriją apibrėžia kaip organizaciją, kurios paskirtis - įgyvendinti namo patalpų savininkų bendrąsias teises, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Taigi bendrija yra vienas iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų būdų įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į šia teise valdomą turtą – bendro naudojimo objektus (žr. Civilinio kodekso 4.82 str. 1 d. kartu su Įstatymo 2 str. 5 d.). Būtent tai atskleidžia bendrijos steigimo ir veiklos esmę bei tikslą, kuris svarbus atsakant į klausimą, ar bendrija gali būti reorganizuojama prijungimo būdu. Asmenų, nesančių turto bendrasavininkais valia negali turėti įtakos įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Šią bendrą taisyklę, mūsų manymu, atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies norma. Remiantis šia norma galima būtų teigti, kad kiekvieno namo patalpų savininkų bendrosioms teisėms įgyvendinti turėtų būti steigiama savarankiška bendrija. Iš to sektų, kad bendriją reorganizuoti ją prijungiant prie kitos galima būtų tik, kai abiejų bendrijų (reorganizuojamos bendrijos ir reorganizavime dalyvaujančios bendrijos) turtas gali būti laikomas vienu bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu. Kartu tai reikštų, kad abiejų bendrijų nariai būtų bendrijų administruojamo turto bendrasavininkai. Remiantis Įstatymo 11 straipsnio normomis galima būtų teigti, kad bendrijų administruojamo turto bendrumas, o tuo pačiu ir jo bendrasavininkių ratas apibrėžiamas pagal tai, ar įmanoma kelis namus naudoti atskirai. Jeigu kelis namus galima naudoti atskirai, tokių namų bendro naudojimo objektai turėtų būti pripažįstami atskiru turtu, kurio savininkai, jį valdantys bendrosios dalinės nuosavybės teise, yra skirtingi asmenys. Todėl bendriją, steigtą name, kurį galima naudoti atskirai prijungiant prie kitos bendrijos, kurios administruojamas namas taip pat gali būti naudojamas atskirai, susiklostytų situacija, kai turto bendrasavininkais nesantys asmenys, bet esantys bendrijos nariais, turėtų teisę priimti sprendimus dėl turto, kitiems asmenims priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tai lemia, kad asmenų, nesančių turto bendrasavininkais, valia turėtų įtakos valdant, naudojant ir disponuojant bendrąja daline nuosavybe. Tuo pačiu toks reorganizavimas paneigtų bendrijos esmę – realizuoti savininkų teises naudoti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Kita vertus, norėtume pabrėžti, kad Įstatymo 15 straipsnis galimybės bendriją reorganizuoti jungimo būdu (tiek sujungiant, tiek prijungiant) tiesiogiai nesusieja su jokiomis papildomomis sąlygomis, t.y. neįtvirtina aiškaus ir nedviprasmiško draudimo, kad atskirame name veikianti bendrija negali būti reorganizuojama ją prijungiant prie kitos bendrijos, taip pat veikiančios atskirame name. Manytume, kad konkrečiu atveju išsamios konsultacijos ar patarimo teisės klausimais reikėtų kreiptis į advokatą.

    Klausimas:
    Namo bendrijos nėra. Įmonė eksploatuoja daugiabučius namus. Klausiame: daugiabučiame name vieno buto savininkas nesutinka pasirašyti "Daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų bei šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros eksploatavimo" sutarties. Ar įmonė gali skaičiuoti tokiam butui bendro naudojimo patalpų ir šilumos punktų priežiūros eksploatavimo mokesčius ir po to teismine tvarka juos prisiteisti, remiantis CK 4.82 ir 4.83 straipsniais? 

    Atsakymas:
    Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje numatoma, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Šis konstitucinis imperatyvas taikytinas visų teisės šakų reguliuojamiems santykiams, tačiau itin aktualus ir reikšmingas sprendžiant ginčus ar ginčytinus klausimus, kylančius iš visuomeninių santykių, reguliuojamų civilinės teisės, kurioje  galioja subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, proporcingumo, teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kt. principai.
    Civilinio kodekso (toliau vadinama CK) 4.72 straipsnio 1 dalyje bendrosios nuosavybės teisė apibrėžiama kaip teisė dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios nuosavybės teisinių santykių reguliavimas priskirtinas civilinės teisės reguliavimo sričiai, kurioje teisinių santykių subjektų teisės atitinka jų turimas pareigas. Vadovaujantis tuo CK 4.76 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas  iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas  pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam  išlaikyti ir išsaugoti,  mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė turi specifinių bruožų, sąlygotų socialinių ir infrastruktūrinių aplinkybių, tačiau nuo bendrosios nuosavybės teisės reglamentavimo principų negali būti nukrypstama. Dėl šios priežasties CK 4.82 straipsnio 3 dalyje, konkretizuojant CK 4.76 straipsnyje  nustatytas pareigas, nurodoma, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti  atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Šioje normoje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga, kylanti ne iš sutartinių santykių, bet sąlygota minėtų objektyvių aplinkybių. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad nepriklausomai nuo to, ar butų ir kitų patalpų savininkai yra laisvanoriškai susitarę kaip ir kokiu principu pasidalins išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kt., ar nėra susitarę, CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga neišnyksta. Tai patvirtina ir CK 4.83 straipsnio 3 dalies norma, pagal kurią buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti,  tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.
    CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su  įstatymų ir kitų  teisės aktų nustatytais privalomaisiais  statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Ši nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas. Būtinųjų (privalomųjų) sąnaudų sudėtį ir dydžius, manytume,  apsprendžia teisės aktuose nustatyti statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai, CK 4.84 straipsnio 4 dalyje numatytos turto administravimo išlaidos bei administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimai, atitinkantys CK 4.76, 4.81, 4.82, 4.83, 4.84 ir 4.85 straipsnių nuostatas.

    Klausimas:

    Kas Lietuvoje laikoma nekilnojamo turto bendro naudojimo patalpomis ir kas yra jų bendrasavininkiai bei kokio įstatymo, ir koksstraipsnis tai apibrėžia? Ar vienos laiptines gyventojai gali būti kitos rakinamos laiptines, į kurią neturi išėjimo, bendrasavininkiais ir kaip jiegali disponuoti savo nuosavybe?


    Atsakymas:

    Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų  bendrosios dalinės nuosavybės teisę.  Butų  ir  kitų patalpų savininkams  bendrosios   dalinės nuosavybės  teise  priklauso  namo  bendro  naudojimo   patalpos, pagrindinės  namo  konstrukcijos, bendrojo naudojimo   mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga.
    Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis apibrėžia bendrojo naudojimo objektus, aptariamos dalies 3 punktas  nustato, jog bendrojo naudojimo patalpos tai - daugiabučio namo laiptinės, holai,   koridoriai,  galerijos,  palėpės,  sandėliai,    rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.
    Paminėtina, jog  daugiabučio namo sąvoka nėra siejama su atskirai rakinamomis laiptinėmis.  Manytume,  jog sprendžiant, koks namas yra daugiabutis, reikėtų atsižvelgti į konkretaus namo konstrukciją. Kartu atkreiptinas dėmesys į Civiliniame kodekse įtvirtintą specialią taisyklę, taikomą savininkams parduodant bendrosios dalinės nuosavybės objektus. CK 4.82 straipsnio 4 dalis numato kad, jeigu parduodama dalis bendrosios  nuosavybės   teise turimo  daikto,  kuris yra ar gali būti naudojamas tenkinant   ne viso  namo, o tik atskiroje jo dalyje (laiptinė ir pan.)  esančių patalpų  savininkų poreikius, nepažeidžiant name esančių  patalpų savininkų teisių, tai apie dalies, turimos bendrosios  nuosavybės teise,  pardavimą  turi būti pranešta toje namo  dalyje   esančių patalpų savininkams ir tik jiems leidžiama pasinaudoti pirmenybės teise ją pirkti.


    Klausimas:

    Kas Lietuvoje laikoma nekilnojamo turto bendro naudojimo patalpomis ir kas yra jų bendrasavininkiai bei kokio įstatymo, ir koksstraipsnis tai apibrėžia? Ar vienos laiptines gyventojai gali būti kitos rakinamos laiptines, į kurią neturi išėjimo, bendrasavininkiais ir kaip jiegali disponuoti savo nuosavybe?


    Atsakymas:

    Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų  bendrosios dalinės nuosavybės teisę.  Butų  ir  kitų patalpų savininkams  bendrosios   dalinės nuosavybės  teise  priklauso  namo  bendro  naudojimo   patalpos, pagrindinės  namo  konstrukcijos, bendrojo naudojimo   mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga.
    Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis apibrėžia bendrojo naudojimo objektus, aptariamos dalies 3 punktas  nustato, jog bendrojo naudojimo patalpos tai - daugiabučio namo laiptinės, holai,   koridoriai,  galerijos,  palėpės,  sandėliai,    rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.
    Paminėtina, jog  daugiabučio namo sąvoka nėra siejama su atskirai rakinamomis laiptinėmis.  Manytume,  jog sprendžiant, koks namas yra daugiabutis, reikėtų atsižvelgti į konkretaus namo konstrukciją. Kartu atkreiptinas dėmesys į Civiliniame kodekse įtvirtintą specialią taisyklę, taikomą savininkams parduodant bendrosios dalinės nuosavybės objektus. CK 4.82 straipsnio 4 dalis numato kad, jeigu parduodama dalis bendrosios  nuosavybės   teise turimo  daikto,  kuris yra ar gali būti naudojamas tenkinant   ne viso  namo, o tik atskiroje jo dalyje (laiptinė ir pan.)  esančių patalpų  savininkų poreikius, nepažeidžiant name esančių  patalpų savininkų teisių, tai apie dalies, turimos bendrosios  nuosavybės teise,  pardavimą  turi būti pranešta toje namo  dalyje   esančių patalpų savininkams ir tik jiems leidžiama pasinaudoti pirmenybės teise ją pirkti.


    Klausimas:

    Kas Lietuvoje laikoma nekilnojamo turto bendro naudojimo patalpomis ir kas yra jų bendrasavininkiai bei kokio įstatymo, ir koksstraipsnis tai apibrėžia? Ar vienos laiptines gyventojai gali būti kitos rakinamos laiptines, į kurią neturi išėjimo, bendrasavininkiais ir kaip jiegali disponuoti savo nuosavybe?


    Atsakymas:

    Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų  bendrosios dalinės nuosavybės teisę.  Butų  ir  kitų patalpų savininkams  bendrosios   dalinės nuosavybės  teise  priklauso  namo  bendro  naudojimo   patalpos, pagrindinės  namo  konstrukcijos, bendrojo naudojimo   mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga.
    Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis apibrėžia bendrojo naudojimo objektus, aptariamos dalies 3 punktas  nustato, jog bendrojo naudojimo patalpos tai - daugiabučio namo laiptinės, holai,   koridoriai,  galerijos,  palėpės,  sandėliai,    rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.
    Paminėtina, jog  daugiabučio namo sąvoka nėra siejama su atskirai rakinamomis laiptinėmis.  Manytume,  jog sprendžiant, koks namas yra daugiabutis, reikėtų atsižvelgti į konkretaus namo konstrukciją. Kartu atkreiptinas dėmesys į Civiliniame kodekse įtvirtintą specialią taisyklę, taikomą savininkams parduodant bendrosios dalinės nuosavybės objektus. CK 4.82 straipsnio 4 dalis numato kad, jeigu parduodama dalis bendrosios  nuosavybės   teise turimo  daikto,  kuris yra ar gali būti naudojamas tenkinant   ne viso  namo, o tik atskiroje jo dalyje (laiptinė ir pan.)  esančių patalpų  savininkų poreikius, nepažeidžiant name esančių  patalpų savininkų teisių, tai apie dalies, turimos bendrosios  nuosavybės teise,  pardavimą  turi būti pranešta toje namo  dalyje   esančių patalpų savininkams ir tik jiems leidžiama pasinaudoti pirmenybės teise ją pirkti.


    Klausimas:

    Kas Lietuvoje laikoma nekilnojamo turto bendro naudojimo patalpomis ir kas yra jų bendrasavininkiai bei kokio įstatymo, ir koksstraipsnis tai apibrėžia? Ar vienos laiptines gyventojai gali būti kitos rakinamos laiptines, į kurią neturi išėjimo, bendrasavininkiais ir kaip jiegali disponuoti savo nuosavybe?


    Atsakymas:

    Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų  bendrosios dalinės nuosavybės teisę.  Butų  ir  kitų patalpų savininkams  bendrosios   dalinės nuosavybės  teise  priklauso  namo  bendro  naudojimo   patalpos, pagrindinės  namo  konstrukcijos, bendrojo naudojimo   mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga.
    Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis apibrėžia bendrojo naudojimo objektus, aptariamos dalies 3 punktas  nustato, jog bendrojo naudojimo patalpos tai - daugiabučio namo laiptinės, holai,   koridoriai,  galerijos,  palėpės,  sandėliai,    rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.
    Paminėtina, jog  daugiabučio namo sąvoka nėra siejama su atskirai rakinamomis laiptinėmis.  Manytume,  jog sprendžiant, koks namas yra daugiabutis, reikėtų atsižvelgti į konkretaus namo konstrukciją. Kartu atkreiptinas dėmesys į Civiliniame kodekse įtvirtintą specialią taisyklę, taikomą savininkams parduodant bendrosios dalinės nuosavybės objektus. CK 4.82 straipsnio 4 dalis numato kad, jeigu parduodama dalis bendrosios  nuosavybės   teise turimo  daikto,  kuris yra ar gali būti naudojamas tenkinant   ne viso  namo, o tik atskiroje jo dalyje (laiptinė ir pan.)  esančių patalpų  savininkų poreikius, nepažeidžiant name esančių  patalpų savininkų teisių, tai apie dalies, turimos bendrosios  nuosavybės teise,  pardavimą  turi būti pranešta toje namo  dalyje   esančių patalpų savininkams ir tik jiems leidžiama pasinaudoti pirmenybės teise ją pirkti.